Aurelija, 2009-05-08 22:40
pulinti veiksmažodis ,,pulinti" paaiškintas sinonimu ,,plušinti", bet šio žodžio žodyne nėra.
zarokasČgmail.com, 2009-05-08 22:19
esė tai ne brasta o ivairios publikacijos kurinys
Aurelija, 2009-05-08 21:39
klapsėti Prie žodžio ,,klapsėti" pateikta iliustracija su žodžiu ,,neudolyčia", bet šio žodžio žodyne nėra, tad neaišku, ką jis reiškia.
zymantelis@inbox.lt mano el paštas, 2009-05-08 21:13
lįsti Kirtis uždėtas ant l raidės. Man reikia sužinoti kaip kirčiuojasi tas žodis, o kad ant l raidės, tai čia nesąmonė, prašau pataisyti.
Dėl abėcėlinio žodžių sąrašo, 2009-05-08 18:35
Būna arba paieška, arba sąrašas. Šis žodynas paremtas paieška. Skaitykite pagalbą.
Dėl žodžio čiulpinukas, 2009-05-08 16:28
„Lietuvių kalbos žodyne“ yra žodis „čiulpinys“, kuris buvo vartojamas kūdikio žindukui pavadinti. Tos pačios šaknies žodis su mažybine priesaga „čiulpinukas“ reikšme ‘čiulpiamasis saldainis, paprastai ant pagaliuko’ atsirado neseniai, kai tokie saldainiai labai išpopuliarėjo. Šis žodis yra taisyklingas ir tinka bendrinei kalbai, nors ir nespėjo patekti į „Lietuvių kalbos žodyną“ bei „Dabartinės lietuvių kalbos žodyną“. Dar yra kitas panašus žodis „ledinukas“, vartojamas reikšme ‘smulkus, kietas saldainis’. Jis vartojamas senokai, yra pateiktas minėtuose žodynuose. Tai taip pat taisyklingas ir tinkamas bendrinei kalbai žodis. Neretai čiulpinukai žmonių pavadinami ledinukais. Šnekamojoje kalboje toks netikslumas pateisinamas, tačiau terminologiškai juos reikėtų skirti. Gertrūda Naktinienė
saule, 2009-05-08 14:43
kodėl nėra sudeliotu raidžių žodynas
ciulpk ciulpinuka, 2009-05-06 19:55
cia nieko gero
Dėl žodžių junginio pašto konferencija, 2009-05-05 19:44
Tai konferencija, kuri rengiama elektroninio pašto grupėje (diskusijos dalyvių laiškai platinami elektroniniu paštu visiems sąraše esantiems dalyviams). Išsamiau skaitykite interneto svetainėje www.likit.lt pateiktą Valentinos Dagienės, Gintauto Grigo, Tatjanos Jevsikovos. „Enciklopedinį kompiuterijos žodyną“. Be to, Google paieškos langelyje surinkę žodžių junginį „elektroninio pašto konferencija“, rasite įvairių paaiškinimų.
Vika, 2009-05-05 18:17
galite paaiskinti zodziu jungionio pasto konferencija reiksme?
Dėl žodžių „budra“ ir „stebėsena“, 2009-04-24 20:45
Šios svetainės Nuomonių skyrelyje buvo cituojama sakinio ištrauka „organizuoja ir vykdo medicinos prietaisų budrą“ (www3.lrs.lt) ir klausiama, kodėl žodyno paaiškinimas jam lyg ir netinka. „Lietuvių kalbos žodyne“ žodis „budra“ pateiktas liaudies kalboje vartojamomis reikšmėmis ‘žiemą laikas prieš kėlimąsi, pradėjimas busti’ ir ‘nakties vidurys’. Žodis „budra“ pavyzdžiuose „[Tarnyba] organizuoja ir vykdo medicinos prietaisų budrą“, „Bus kontroliuojama vaistų rinka, vykdoma farmakologinė budra“, „Budros procedūra“, kiek galime spręsti iš tų duomenų, kuriuos pavyko rasti, reiškia ‘ilgalaikis kokio nors reiškinio, sistemos stebėjimas’. Atsižvelgiant į kontekstą šia reikšme paprastai vartojami terminai „stebėsena“, „stebėjimas“, „monitoringas“ (žr. Europos terminų žodyną „Eurovoc“ ). Pirmieji du yra lietuviškos kilmės, o trečiasis – tarptautinis žodis. Nors žodis „stebėsena“ „Lietuvių kalbos žodyne“ pateiktas tik sena reikšme „nuostaba“ (taip šį žodį vartojo Simonas Daukantas, Jonas Balvočius-Gerutis), jis yra vykusiai pritaikytas šiuolaikinės terminologijos reikalams, remiantis priesagos -sena vedinių vartosenos dėsningumais. Lietuvos Respublikos terminų banke, pateiktame Valstybinės lietuvių kalbos komisijos internetinėje svetainėje, yra 11 įrašų su terminu „stebėsena“ ir nė vieno su žodžiu „budra“. Daiktavardis „stebėsena“ aprobuotas kaip aplinkos apsaugos, fizikos, standartizacijos ir metrologijos, politikos, teisės, žemės ūkio sričių terminas. Iš terminų reikalaujama didelio tikslumo, todėl būtų geriausia naujus terminus pateikti aprobuoti ir standartizuoti. Naujosios žodžių „budra“ ir „stebėsena“ reikšmės į „Lietuvių kalbos žodyną“ patekti negalėjo, nes nebuvo paplitusios iki atitinkamų jo tomų išleidimo. Gertrūda Naktinienė
Paaiškinimai dėl pavardžių, 2009-04-23 20:20
Pavardžių klausimais konsultuoja Lietuvių kalbos instituto Vardyno skyriaus mokslininkės habil. dr. Vitalija Maciejauskienė (el. p. vitalijam@lki.lt) ir dr. Alma Ragauskaitė (el. p. alma@lki.lt). Telefonas (8-5) 263 81 71. Be to, apie pavardžių kilmę galima sužinoti iš knygos „Lietuvių pavardžių žodynas“ (t. I, 1985; t. II, 1989).
Dėl žodžio šypti reikšmės, 2009-04-23 20:03
Veiksmažodis „šypti“ yra mįslių žodis. Neturime pavyzdžių, kuriuose jis būtų pavartotas ne mįslėje ir turėtų aiškią leksinę reikšmę. Tokiais atvejais „Lietuvių kalbos žodyne“ žodis neaiškinamas, o skaitytojui susiorientuoti padeda sutrumpinimas ms. (= mįslės žodis) ir mįslės įminimai, pavyzdžiui: Danguj šypia, miške vypia, ežere traškutis (saulė, skiedra, vėžys) TŽV582(Prl). Miške šỹpė, lauke tvoskė, ežerėly papliauškavo (gyvatė, saulė, žuvis) Všn. Taip pasielgta ir su veiksmažodžiu „šypuoti“, kuris sutrumpinimu žr. (= žiūrėk) nurodytas į veiksmažodį „šypti“: Iš kelmo šypavo ir koją užgavo (gyvatė) LTsV530(Rm). Jei žodis vartojamas ir mįslėje, ir kituose sakiniuose, iš kurių matyti jo leksinė reikšmė, tuomet reikšmė aiškinama. Taip pateikta žodžio „šypla“ 2-oji reikšmė: „kas nuolat šypsosi, juokiasi“: Kurs vis juokias, tas šypla J. Tokia šypla ta mergaitė Tr. Ant dangaus šypla, miške vypla, ežere troškutis (saulė, varna ir žuvis) MTtIII180(Bsg), LTR(Žv). Lietuvių liaudis senovėje sukūrė daug gudrių mįslių, kurios ir šiandien mus domina, verčia sukti galvą, ieškoti tolimų asociacijų ir užuominų. Tam jos ir mįslės. Gertrūda Naktinienė
lau, 2009-04-22 22:34
gal kas žinot makackaitė reikšme
šypti, 2009-04-21 21:05
Norėčiau pasiteirauti, kokias reikšmes turi veiksmažodis "šypti", nes straipsnyje yra pateikti, tik pavyzdžiai. Ačiū.
Dėl žodyno vietos svetainėje, 2009-04-21 20:56
Čia yra „Nuomonių“ skyrelis, todėl čia komentuojama ir diskutuojama. Žodžiai su aprašymais (žodyniniai straipsniai) yra šios svetainės skyrelyje „LKŽe“.
laura, 2009-04-20 16:43
kas kokia nesamone turi buti zodziai one komentarai:(
Dėl žodžio gamtameldis kirčiavimo, 2009-04-16 19:34
Kai žodis yra žinomas tik iš nekirčiuotų šaltinių ir pagal taisykles galėtų būti kirčiuojamas ne vienu būdu, „Lietuvių kalbos žodyne“ jis pateikiamas nekirčiuotas. Kaip tik tokie žodžiai yra gamtameldis, -ė ‘gamtos garbintojas’, dievameldis, -ė, dievomeldis, -ė, žodžio dievmeldys straipsnyje pateiktas dievmeldis, -ė ‘pamaldus žmogus, maldininkas’, neteiktinas skolinys balvonmeldis, -ė ‘stabmeldys’. Tačiau žodžio stabmeldys straipsnyje pateiktas žodis stabmeldis, -ė ‘stabų garbintojas, pagonis’ žodyne sukirčiuotas, nes jo kirčiavimas yra žinomas (2 kirčiuotė, l su riestiniu kirčio ženklu).
Svečias, 2009-04-14 17:56
Laba diena. Sudurtinis žodis "gamtameldis" žodyne yra nesukirčiuotas.
Dėl žodžio seniūnija pasenusių reikšmių, 2009-04-07 20:46
„Lietuvių kalbos žodyne“ yra pateiktos trys istorinės (dabar pasenusios) žodžio seniūnija reikšmės: 1. buvęs mažiausias kaimo administracinis vienetas, tvarkomas seniūno; 2. bajorui duotas valdyti tam tikras kunigaikščio žemės plotas; 3. Žemaitijos kunigaikštystė kaip atskiras vienetas Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje. Dabar žodis seniūnija vartojamas kita reikšme – „mažiausias administracinis vienetas – rajono dalis, tvarkoma seniūno“. Ši reikšmė pateikiama „Dabartinės lietuvių kalbos žodyno“ 5-ame (2003 m.) ir 6-ame (2006 m.) elektroniniuose leidimuose. Naujomis reikšmėmis, deja, negalėjome papildyti dvidešimties tomų „Lietuvių kalbos žodyno“.
Dėl žodžio beždžionė rašybos, 2009-04-07 19:09
„Lietuvių kalbos žodyne“ pateikti žodžiai beždžionė ir bezdžionė yra kildinami iš baltarusių kalbos žodžio абязьяна. Variantas bezdžionė buvo vartojamas Fridricho Kuršaičio, Antano Juškos, Motiejaus Valančiaus darbuose; beždžionė – Jono Jablonskio darbuose, „Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“ ir kt. Užklausos langelyje įrašę žodžių pradžią bez ir bež, sužinome, kad yra ir daugiau šio gyvūno pavadinimų variantų, pavyzdžiui, bezdžiona (Konstantino Sirvydo žodyne), bezdonė (užrašyta Klaipėdoje), bezdžianka (Pilypo Ruigio, Kristijono Gotlibo Milkaus, Fridricho Kuršaičio žodynuose) ir t. t. Skaitytojams apsispręsti, kuris juos dominantis variantas – beždžionė ar bezdžionė – tinka bendrinei kalbai, padeda du dalykai: 1) „Lietuvių kalbos žodyne“ variantas bezdžionė sutrumpinimu žr. nurodomas į pagrindinį variantą beždžionė; 2) „Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“ pateikiamas tik vienas variantas beždžionė. Taigi bendrinėje kalboje vartotinas variantas su -ž-, t. y. beždžionė.
Dėl kaži kas, kaži koks rašybos, 2009-04-06 20:18
Nežymimieji įvardžiai kaži kas, kaži koks, kaži kuris, kažin kas, kažin koks, kažin kuris rašomi atskirai, o kažkas, kažkoks, kažkuris – kartu. Šie žodžiai taip rašomi jau seniai, jų rašyba pastaruoju metu nebuvo keičiama. Taip pateikta visuose „Dabartinės lietuvių kalbos žodyno“ leidimuose (1-as leidimas 1954, 6-as – 2006 m.), „Lietuvių kalbos žodyno“ V tome (1959 m.) bei elektroniniame variante (2005 m., atnaujinta versija 2008 m.). Rašybą galima pasitikslinti leidinyje „Lietuvių kalbos rašyba ir skyryba“ (Vilnius, 1992) ir Valstybinės lietuvių kalbos komisijos internetinėje svetainėje.
Viktorija, 2009-03-25 11:41
seniūnija Laba diena, šis žodis ne " buvęs"
budra, 2009-03-25 10:57
citata: 8.19.3. organizuoja ir vykdo medicinos prietaisų budrą iš www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=311667&p_query=&p_tr2= žodyno paaiškinimas lyg ir netinka ...
žandenotas, 2009-03-25 09:36
Argi Jurgio Kunčino sakinys iš jo kūrinio "Tūla": "Ji vedžiojasi svečius – plikai nusikirpusius ir žandenotus tapytojus ir bičiules, panašias į nusilaupiusias freskas" tikrai nusipelno būti pažymėtas "rš", t.y., "vertimų ir šiaipjau mažiau teišsiskiriančių raštų žodis ar sakinys"?


Mano nuomonė
Vardas *
Komentaras *