Vytautas, 2010-05-09 22:51
Nurodyta, kad žodis „suaugęs“ yra būdvardis, o yra dalyvis.
Gintautas, 2010-05-06 14:08
"varėnìškis, -ė smob. (2) DŽ1, Dg Varėnos miesto ar apylinkų gyventojas: Pasisuka žmogus varėnìškis Mrk. Niekas varėnìškių nebuvo laidotuvėse Vrn. Varėnìškė duktė vieną bernaitį turi Dbč." Rašybos klaida žodyje APYLINKIŲ
Dėl naudininko linksnio „jai“ paieškos, 2010-04-29 15:25
„Lietuvių kalbos žodyne“ naudininko linksnis „jai“ yra pateiktas asmeninio įvardžio „jis, ji“ straipsnyje tarp pavyzdžių. Šis straipsnis randamas pagal paieškinį žodį „jis“.
Aurelija, 2010-04-28 21:56
praleista viena žodžio reikšmė. jai-yra ne tik jaustukas, bet ir naudininko linksnio (kam?) įvardis, ji- būtu kas, o jai- būtu kam, merginai ir panašiai.
Dėl Basanavičiaus knygos pavadinimo, 2010-04-28 16:20
„Lietuvių kalbos žodyne“ cituojamas J. Basanavičiaus veikalas „Lietuviškos pasakos yvairios“ (I–IV dalis) yra išleistas Čikagoje 1903–1905 m. Sutrumpinimų sąraše pateikiant bibliografinį aprašą stengiamasi išlaikyti originalo rašybą. Pagal dabartinę rašybą žodis „įvairus“ rašomas su nosine „į“.
Donatas, 2010-04-28 14:47
klaida sutrumpinimuose: BsP = Lietuviškos pasakos yvairios Įvairios rašoma su į o ne y.
domi, 2010-04-18 13:50
reformacija tai judėjimas atsiradęs ne XVI o XV amžiuje:)
Gintas, 2010-04-12 10:34
Labas.Dėl žodžio čaika.Čia matosi paimtas lenkiskas užrašemas.Pas mus Birštono sav. Vaitiškių km. tariama čiaika ne čaika.Tai nykstantis žodis.Įdomu,kad įstačius vietoj afrikatos č raide k gaunasi kaika - kas atitiktu kajaka.Kajakas eskimu baidarė.Pav šamanas -sumanas ar sumanus.Tad ,kad čiaika gali būti vedinys iš kajako.
Aistė, 2010-04-02 02:14
Kodėl neįmanoma kopijuoti teksto, t.y. perkelti jo reikšmę į kitą dokumentą?
Agnė, 2010-04-01 14:58
Norėjau pasiteirauti, kiek apytiklsiai yra lietuviškų žodžių? anglų kalboje yra apie 1 milijoną. Ar mes galime juos pralenkti?
Kacas, 2010-03-31 13:26
Nerandu labai gražaus žodžio "britkus". :)
punktyras, 2010-03-29 22:44
Elektroniniame žodyne nėra žodžio „eliksyras“.
Dėl žemaičių daiktavardžio tora ir prielinksnio par, 2010-03-23 19:52
„Lietuvių kalbos žodyno“ knyginiame I tome (1968) žodžio „alsuoti“ straipsnyje žemaičių tarmės daiktavardis „tora“ buvo pateiktas kaip bendrinės kalbos „tvora“, o prielinksnis „par“ kaip bendrinės kalbos „per“. Rengiant žodyno elektroninį variantą šie netikslumai buvo ištaisyti. „Lietuvių kalbos žodyne“ žemaičių daiktavardis „tora“ turi savo atskirą straipsnį, o prielinksnis „par“ yra pateiktas „1 per“ straipsnyje kaip tarminis variantas. Gertrūda Naktinienė
Gintautas Bureika, 2010-03-23 08:44
Žodyne žodis ,,tonažas" kažkodėl aiškinamas kaip Transporto priemonės keliamoji galia (?) tonomis. Galia yra darbas, atliktas per laiko vienetą ir matuojamas vatais! Grubi klaida yra vadinti transporto priemonės krovumą ,,keliamąja galia"! Tas pats pasakytina apie krano ,,keliamąją galią" (?). Turi būti vartojama krano ,,keliamoji jėga" kiloniutonais arba ,,keliamasis svoris" jėgos tonomis.
Giedrė Sodeikienė, 2010-03-22 20:15
prie žodžio "alsuoti" pateiktas vienas pavyzdžių: Ko alsuoji kaip varlė, par torą šokusi? LKŽ, I, 1968 tas pats pavyzdys: Ko alsuoji kaip varlė per tvorą šokusi?
Petelnė – tai keptuvė, 2010-03-21 15:13
Žodžio „petelnė“ pirmoji reikšmė yra ’keptuvė‘. Žodyne vietoj reikšmės aiškinimo pateikta nuoroda „žr. patelnia“ reiškia, kad nurodytame žodžio straipsnyje yra daugiau informacijos – iš jo sužinome ne tik reikšmę ’keptuvė‘, bet ir kilmės sąsajas su lenkų kalbos žodžiu „patelnia“ bei baltarusių kalbos žodžiu „пaтaльня“. Į žodį „patelnia“ nurodyti ir kiti jo variantai: „petelnia, patelnė“. Visi šie variantai žodyne pažymėti ženklu x, o tai reiškia, kad jie bendrinei lietuvių kalbai netinka. Kalbėdami ar rašydami bendrine kalba vartokime žodį „keptuvė“.
Ugne, 2010-03-20 21:05
Neparašyta žodžio petelnės pirmoji riekšmė
Dėl žodžių atrankos ir veiksmažodžio špilkuoti(s), 2010-03-18 10:37
Svarbiausias „Lietuvių kalbos žodyno“ tikslas – pateikti paveldėtąją leksiką, surinktą iš tarmių, tautosakos rinkinių, grožinės bei mokslinės literatūros kūrinių, publicistikos, svarbesniųjų žodynų, senųjų kalbos paminklų, turinčių reikšmės kalbos mokslui ir tradicinei tautos kultūrai. „Lietuvių kalbos žodyne“ pateikiama ir svetimos kilmės žodžių, dalis iš kurių yra paplitę, tačiau bendrinei kalbai neteiktini skoliniai (jie žodyne pažymėti ženklu x), pavyzdžiui, daiktavardis „špilka“. Tačiau su šiuo daiktavardžiu sietinas veiksmažodis „špilkuoti(s)“ į žodyną nepateko. Mat žargono žodžiai nėra „Lietuvių kalbos žodyno“ objektas ir dėl to didžiulėje kartotekoje neturime šio žodžio pavyzdžių. Tokia šio žodyno struktūra ir tokie priimti atrankos kriterijai. Žodžių junginys „špilkas laidyti“ reikšme ‘sakyti šmaikščias pastabas, šaipytis’ yra pateiktas E. Zaikausko knygelėje „Kalbos paribiai ir užribiai. Lietuvių žargono žodynėlis“ (2007). Daiktavardis „špilka“ ir veiksmažodis „špilkuoti“ yra įtraukti į Didžiųjų kalbos klaidų sąrašą (žr. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos tinklalapį). Vietoj bendrinei kalbai neteiktino žodžio „špilkuoti(s)“ galima vartoti savus žodžius: „pašiepti, šaipytis, pasišaipyti, išjuokti, pajuokti, įgelti, užgaulioti, (pa)rėžti, drėbti, padrėbti, uždrėbti, kirsti, at(si)kirsti, pavežti, užvežti“; frazeologizmus „per dantį (per dantis) traukti“, „juoką (juoku) traukti (iš ko)“; tarptautinį žodį „ironizuoti“ ir t. t. Šie žodžiai ir žodžių junginiai reiškia ‘kandžiai, pašaipiai, užgauliai, įžeidžiamai (pa)kalbėti, (pa)sakyti’. Gertrūda Naktinienė
Dėl žodžio charizma, 2010-03-17 17:39
Žodis „charizma“ yra kilęs iš graikų kalbos, jį randame aprašytą įvairiuose tarptautinių žodžių žodynuose (1985 m. ir vėlesniuose) ir numatoma įtraukti į rengiamą „Bendrinės lietuvių kalbos žodyną“.
Varenė, 2010-03-16 10:49
ką reiškia barahuda
Valentinas, 2010-03-13 12:17
Neradau žodžio "charizma". Reikia jį įrašyti ir pateikti šiuolaikinę (ne tik teologinę) reikšmę.
ilona, 2010-03-05 18:42
kodel nerasot sito vardo?
as, 2010-03-02 17:22
dieve zmones kiek jus cia priraset!!!!!! O_o net skaityt nesinori!!!!!!!
Rimantas Vilnietis, 2010-03-01 10:06
Vilniuje apie 1970 - 1990 metus buvo pakankamai dažnai naudojamas neteiktinas žodis "špilkuotis", kuris reiškė aštrai kalbėtis ar bendrauti, įgeliant vienas kitą. Pažvelgiau į žodyną norėdamas peržiūrėti teiktinus sinonimus, tačiau šio žodžio neradau. Manau šis žodynas turėtų pateikti paplitusius neteiktinus žodžius.
Apie pavardes, 2010-02-23 15:27
Apie pavardžių kilmę galima sužinoti iš knygos „Lietuvių pavardžių žodynas“ (t. I, 1985; t. II, 1989). Pavardžių klausimais konsultuoja Lietuvių kalbos instituto Vardyno skyriaus mokslininkė dr. Alma Ragauskaitė (el. p. alma@lki.lt). Telefonas (8-5) 263 81 71.


Mano nuomonė
Vardas *
Komentaras *