Agnė, 2010-04-01 14:58
Norėjau pasiteirauti, kiek apytiklsiai yra lietuviškų žodžių? anglų kalboje yra apie 1 milijoną. Ar mes galime juos pralenkti?
Kacas, 2010-03-31 13:26
Nerandu labai gražaus žodžio "britkus". :)
punktyras, 2010-03-29 22:44
Elektroniniame žodyne nėra žodžio „eliksyras“.
Dėl žemaičių daiktavardžio tora ir prielinksnio par, 2010-03-23 19:52
„Lietuvių kalbos žodyno“ knyginiame I tome (1968) žodžio „alsuoti“ straipsnyje žemaičių tarmės daiktavardis „tora“ buvo pateiktas kaip bendrinės kalbos „tvora“, o prielinksnis „par“ kaip bendrinės kalbos „per“. Rengiant žodyno elektroninį variantą šie netikslumai buvo ištaisyti. „Lietuvių kalbos žodyne“ žemaičių daiktavardis „tora“ turi savo atskirą straipsnį, o prielinksnis „par“ yra pateiktas „1 per“ straipsnyje kaip tarminis variantas. Gertrūda Naktinienė
Gintautas Bureika, 2010-03-23 08:44
Žodyne žodis ,,tonažas" kažkodėl aiškinamas kaip Transporto priemonės keliamoji galia (?) tonomis. Galia yra darbas, atliktas per laiko vienetą ir matuojamas vatais! Grubi klaida yra vadinti transporto priemonės krovumą ,,keliamąja galia"! Tas pats pasakytina apie krano ,,keliamąją galią" (?). Turi būti vartojama krano ,,keliamoji jėga" kiloniutonais arba ,,keliamasis svoris" jėgos tonomis.
Giedrė Sodeikienė, 2010-03-22 20:15
prie žodžio "alsuoti" pateiktas vienas pavyzdžių: Ko alsuoji kaip varlė, par torą šokusi? LKŽ, I, 1968 tas pats pavyzdys: Ko alsuoji kaip varlė per tvorą šokusi?
Petelnė – tai keptuvė, 2010-03-21 15:13
Žodžio „petelnė“ pirmoji reikšmė yra ’keptuvė‘. Žodyne vietoj reikšmės aiškinimo pateikta nuoroda „žr. patelnia“ reiškia, kad nurodytame žodžio straipsnyje yra daugiau informacijos – iš jo sužinome ne tik reikšmę ’keptuvė‘, bet ir kilmės sąsajas su lenkų kalbos žodžiu „patelnia“ bei baltarusių kalbos žodžiu „пaтaльня“. Į žodį „patelnia“ nurodyti ir kiti jo variantai: „petelnia, patelnė“. Visi šie variantai žodyne pažymėti ženklu x, o tai reiškia, kad jie bendrinei lietuvių kalbai netinka. Kalbėdami ar rašydami bendrine kalba vartokime žodį „keptuvė“.
Ugne, 2010-03-20 21:05
Neparašyta žodžio petelnės pirmoji riekšmė
Dėl žodžių atrankos ir veiksmažodžio špilkuoti(s), 2010-03-18 10:37
Svarbiausias „Lietuvių kalbos žodyno“ tikslas – pateikti paveldėtąją leksiką, surinktą iš tarmių, tautosakos rinkinių, grožinės bei mokslinės literatūros kūrinių, publicistikos, svarbesniųjų žodynų, senųjų kalbos paminklų, turinčių reikšmės kalbos mokslui ir tradicinei tautos kultūrai. „Lietuvių kalbos žodyne“ pateikiama ir svetimos kilmės žodžių, dalis iš kurių yra paplitę, tačiau bendrinei kalbai neteiktini skoliniai (jie žodyne pažymėti ženklu x), pavyzdžiui, daiktavardis „špilka“. Tačiau su šiuo daiktavardžiu sietinas veiksmažodis „špilkuoti(s)“ į žodyną nepateko. Mat žargono žodžiai nėra „Lietuvių kalbos žodyno“ objektas ir dėl to didžiulėje kartotekoje neturime šio žodžio pavyzdžių. Tokia šio žodyno struktūra ir tokie priimti atrankos kriterijai. Žodžių junginys „špilkas laidyti“ reikšme ‘sakyti šmaikščias pastabas, šaipytis’ yra pateiktas E. Zaikausko knygelėje „Kalbos paribiai ir užribiai. Lietuvių žargono žodynėlis“ (2007). Daiktavardis „špilka“ ir veiksmažodis „špilkuoti“ yra įtraukti į Didžiųjų kalbos klaidų sąrašą (žr. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos tinklalapį). Vietoj bendrinei kalbai neteiktino žodžio „špilkuoti(s)“ galima vartoti savus žodžius: „pašiepti, šaipytis, pasišaipyti, išjuokti, pajuokti, įgelti, užgaulioti, (pa)rėžti, drėbti, padrėbti, uždrėbti, kirsti, at(si)kirsti, pavežti, užvežti“; frazeologizmus „per dantį (per dantis) traukti“, „juoką (juoku) traukti (iš ko)“; tarptautinį žodį „ironizuoti“ ir t. t. Šie žodžiai ir žodžių junginiai reiškia ‘kandžiai, pašaipiai, užgauliai, įžeidžiamai (pa)kalbėti, (pa)sakyti’. Gertrūda Naktinienė
Dėl žodžio charizma, 2010-03-17 17:39
Žodis „charizma“ yra kilęs iš graikų kalbos, jį randame aprašytą įvairiuose tarptautinių žodžių žodynuose (1985 m. ir vėlesniuose) ir numatoma įtraukti į rengiamą „Bendrinės lietuvių kalbos žodyną“.
Varenė, 2010-03-16 10:49
ką reiškia barahuda
Valentinas, 2010-03-13 12:17
Neradau žodžio "charizma". Reikia jį įrašyti ir pateikti šiuolaikinę (ne tik teologinę) reikšmę.
ilona, 2010-03-05 18:42
kodel nerasot sito vardo?
as, 2010-03-02 17:22
dieve zmones kiek jus cia priraset!!!!!! O_o net skaityt nesinori!!!!!!!
Rimantas Vilnietis, 2010-03-01 10:06
Vilniuje apie 1970 - 1990 metus buvo pakankamai dažnai naudojamas neteiktinas žodis "špilkuotis", kuris reiškė aštrai kalbėtis ar bendrauti, įgeliant vienas kitą. Pažvelgiau į žodyną norėdamas peržiūrėti teiktinus sinonimus, tačiau šio žodžio neradau. Manau šis žodynas turėtų pateikti paplitusius neteiktinus žodžius.
Apie pavardes, 2010-02-23 15:27
Apie pavardžių kilmę galima sužinoti iš knygos „Lietuvių pavardžių žodynas“ (t. I, 1985; t. II, 1989). Pavardžių klausimais konsultuoja Lietuvių kalbos instituto Vardyno skyriaus mokslininkė dr. Alma Ragauskaitė (el. p. alma@lki.lt). Telefonas (8-5) 263 81 71.
paulius, 2010-02-22 19:23
kur sužnoti pavardės reikšmę. Ką reiškia pavardė Blažauskas. Ačiū
nebutina zinoti, 2010-02-22 17:04
kass reiskia stonia sklepeliu sermegele vygele
moksliuke, 2010-02-21 16:18
koks daiktavaris yra su priesaga ym
Rita, 2010-02-20 16:52
Žodis "grybas" apibūdintas kaip sporinis augalas. Tuo tarpu net pradinukai žino,kad grybas yra ne augalas ir ne gyvūnas,o priklauso atskirai grybų karalystei.
karvedžiauti, 2010-02-19 18:30
Žodžio karavadžiáuti, -iáuja, -iãvo BŽ59 žr. karvedžiauti straipsnyje nurodyta žr. karvedžiauti, tačiau LKŽe paieškos sistema veiksmažodžio karvedžiauti neranda. Ar čia yra netikslumas, ar jo nėra ir spausdintame žodyne? Dėkoju.
Eligijus, 2010-02-19 17:40
Čia kaškokia nesamonė. Nėra nei barbarizmų nei archaizmų, nei tarmybių. kad bent tokiu nesamonių būtų td viskas ore būtų. :-D
gūžynė, 2010-02-19 14:41
Žodžio straipsnyje gū̃žputelė sf. (1), gū́žputelė (1) žr. gūžynė 2, kaip matome yra parašyta žr. gūžynė 2. Tačiau LKŽe paieškos sistema šio žodžio neranda. Nežinau, gal tik man nerodo? Ačiū.
anonimui, 2010-02-19 14:05
Taigi LKŽ yra išleista 20 tomų. Manau, kad gal dar kažkur galima įsigyti, gal ne visą, bet paskutinius tomus tai tikrai.
audrius, 2010-02-18 12:30
žodis japsėti tikrai girdėts taip pat, kaip ir japas, kuris reiškia nekultūringą, apsileidusį žmogų. Ko labiausiai trūksta šiame internetiniame žodyne, tai galimybės įvedus žodį gauti sąrašą sinonimų arba atitinkmenų. Tarkim noriu sužinoti, kokiais žodžiais buvo vadinamas daiktas seniau, to padaryti negaliu. Čia didžiausias praradimas.


Mano nuomonė
Vardas *
Komentaras *