studente, 2013-04-22 17:07
Kodėl kelias dienas neveikia žodynas? ;(
Koulis, 2013-04-19 23:08
"Kalvarijos kalva" - iš serijos sviestas sviestuotas :-) Pabandykit tai ką parašėt papasakoti bet kokiam lietuvių kalbos mokytojui. Ir tada stebėkite jo reakciją :-)
kalvarija, 2013-04-18 18:52
Daiktavardis „kalvarija“ yra kilęs iš lotynų kalbos žodžio „calvaria“, manoma, kad į lietuvių kalbą jis atėjo per lenkų kalbą. „Tarptautinių žodžių žodyne“ (2001, 2003) šis žodis siejamas su Jeruzalės Kalvarijos kalvos pavadinimu. „Lietuvių kalbos žodyne“ pateikiamos trys žodžio „kalvarija“ reikšmės. Pagrindinė reikšmė – bažnytinė – ‘kryžiaus kelių stotis’, perkeltinė reikšmė – ‘sunkus gyvenimas ar darbas’. Be to, šiuo žodžiu yra pavadintas augalas šilinė perkūnropė. Gertrūda Naktinienė
tuo pat syk, 2013-04-18 17:44
Samplaika „tuo pat syk“ yra gana reta ir rašybos atžvilgiu problemiška. Leidinyje „Lietuvių kalbos rašyba ir skyryba“ (1989, 1992) teigiama, kad „žodžių junginiai bei samplaikos, kartais net nedideli sakiniai, sutrumpėjus bent vienam jų nariui, kuris atskirai nebegali būti vartojamas, ir likus tik vienam kirčiui, rašomi vienu žodžiu“ (p.37). Prieveiksmis „tuosyk“ rašomas kartu. Tačiau samplaikoje į vidurį įsiterpia dalelytė „pat“, kuri visada rašoma atskirai po žodžių, prie kurių ji šliejasi („Lietuvių kalbos rašyba ir skyryba“, p. 41). „Lietuvių kalbos žodyne“ yra ne tik daiktavardis „sykis“ (‘kartas’), kurį galėtume laikyti sutrumpėjusiu samplaikoje „tuo pat syk“, bet ir prieveiksmis „syk“ (‘sykį’; ‘kartu, sykiu’). Taigi samplaiką „tuo pat syk“ galima rašyti atskirais žodžiais. Gertrūda Naktinienė, Rasuolė Vladarskienė
Koulis, 2013-04-13 21:26
Atsakymų nėra. Ką gi. Lenda, oi lenda ylos iš maišo. Po truputį padėtis tampa nebevaldoma. Tačiau katastrofos dar galima išvengti. Reikia tik sustabdyti LKŽ versiją Internete, ir suorganizuoti paskaitų ciklą: "Kaip geriau apgaudinėti mokinius ir daryti įtaką žmonėms".
ginas, 2013-04-11 18:36
Kaip rašyti: Tuo pat syk... Ar atskirai?
Koulis, 2013-04-06 11:00
Diskuotuokime toliau. Kiek kartų šnekėjau su lietuvių kalbos mokytojais apie žodį KALVARIJA visada išgirsdavau, kad tai lietuviškas žodis. Kokia būtų Jūsų nuomonė?
morka, 2013-04-04 17:30
Dauguma spalvų turi įvairių atspalvių ir ne visada jie gali būti tiksliai įvardyti žodžiais. Tokios spalvos yra ir raudona, rausva, geltona, gelsva, oranžinė ir kt. Pavyzdžiui, įprasta sakyti „raudonas burokėlis“, bet gali būti pasakoma ir „raudona morka“. Net to paties objekto spalva įvairių žmonių gali būti suvokiama ir apibūdinama nevienodai. Tuo labiau, kad morkos iš tiesų būna įvairių rūšių ir atspalvių. Kaip rodo „Dabartinės lietuvių kalbos tekstyno“ duomenys, dabar morkos dažniausiai pavadinamos oranžinėmis, pvz., „oranžiniai morkos skridinėliai“, „ryškiai oranžinės morkos“ ir t. t. Randame pavyzdžių ir su būdvardžiu „raudonas“, pvz., „Vitaminų šaltinis yra raudonosios morkos“; „Eisim raudonų morkų graužti“ ir t. t. Kartais jos gretinamos su kitomis geltonos spalvos gėrybėmis, pvz., „Geltonos spalvos vaisiai ir daržovės (abrikosai, morkos, persikai, moliūgai) yra vitamino A šaltinis“. „Lietuvių kalbos žodyne“ daiktavardžio „morka“ reikšmė paaiškinta ‘daržovė su rausvu, saldžiu šakniavaisiu (Daucus)’, o „Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“ – ‘skėtinių šeimos daržovė ppr. raudonu saldžiu šakniavaisiu (Daucus)’. Tokie aiškinimai nebestebina, kai apžvelgiame pavyzdžius. Lietuvių liaudies kalbėta ir apie raudonas, ir apie baltas morkas, pvz., „Baltiejai morkai – gyvoliniai (pašariniai)“ (Eržvilkas). „Balta nelabai gardi, va raudona tai gardi [morka]“ (Malkava). „Raudoni gabalai žemė̃s įlindę (morkos)“ (Pandėlys). „Raudonutės morkvos išaugo didelės“ (Dieveniškės). „Raudonieji morkai“ (Eržvilkas). Tačiau „Lietuvių kalbos žodyne“ neradome pavyzdžių, kuriuose morkos būtų pavadintos oranžinėmis – tikriausiai dėl to, kad tarptautinis žodis „oranžinis“ lietuvių kalboje pradėtas vartoti ne taip jau seniai. Apelsinai kadaise lietuviams nebuvo visuotinai pažįstamas vaisius. Tai kaipgi lietuvių kalbos vartotojai būtų galėję apibūdinti įprastų morkų spalvą lygindami su tokio reto (daugeliui tada net neregėto) vaisiaus spalva? Priešingai, megztuko ar jurginų žiedo spalva galėjo būti nusakyta per morkos spalvą. Būdvardis „morkinis“ „Lietuvių kalbos žodyne“ yra paaiškintas kaip ‘morkų spalvos, gelsvai rausvas’. Visų atvejų įvairovės į žodžio reikšmės apibrėžimą sudėti neįmanoma, tad stengiamasi rasti tam tikrą „vidurkį“. Baigiamame redaguoti „Bendrinės lietuvių kalbos žodyne“ daiktavardžio „morka“ apibrėžimas bus artimesnis dabartinei jos spalvos sampratai. „Lietuvių kalbos žodyno“ elektroninio varianto vyr. redaktorė Gertrūda Naktinienė
ūglis, ūglys, 2013-04-04 14:35
„Lietuvių kalbos žodyne“ straipsnio antraštinis žodis yra „ūglis“, pagal jį ir atverčiamas straipsnis. Kartu yra pateiktas jo variantas „ūglys“. Šiame straipsnyje pateiktos septynios reikšmės, iš jų pagrindinė – ‘per metus išaugusi šakelė su lapais’. „Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“ (jo šeštas leidimas yra šios svetainės skyrelyje „Kiti žodynai“) randame tik žodį „ūglis“.
Vigmantas Butkus, 2013-04-04 10:26
LKŽe nerodo (nežinau, gal tik man, mano kompiuteryje, bet nerodo) žodžio "ūglys".
Rita, 2013-03-20 12:36
Morka apibūdinama kaip daržovė rausvu šakniagumbiu.Tuo tarpu,kai net vaikai žino,kad taip vadinama "morkinė" spalva yra oranžinė,dar galetų būt gelsva,bet tik jau ne rausva.
Suopiklis, 2013-03-19 22:23
Ar ne manot, kad žodžiui ŠAŠAS daugoka perkeltinių reikšmių?
šašas, 2013-03-19 17:51
Pagrindinė žodžio „šašas“ reikšmė yra ‘plutelė, susidariusi žaizdos ar opos paviršiuje’. „Lietuvių kalbos žodyno“ duomenys nerodo, kad žodis „šašas“ turi aiškiai susiformavusią reikšmę ‘mažas akmuo’. Raštų sakiniu „Kur tai regėta ir girdėta, kad šašas vežimą apverstų!“ iliustruojama žodžio „šašas“ 3-ios reikšmės ‘spuogas’ perkeltinė vartosena. Šį perkeltinį atspalvį galėtume aiškinti kaip ‘koks nors mažas iškilimas, iškilęs daiktas ar vieta’. Tai nebūtinai turėtų būti akmuo. Patarlė „Kožnas savo šãšą kaso“ (Anykščiai) ir sakiniai su palyginimais „Keravok kai šašą, kad neužgautum“ (Nežinomas rankraštis iš K. Būgos palikimo), „Stova kaip šãšas ir lauka, kas ne taip pasakys“ (Kuršėnai, Šiaulių r.), „Kai šãšas vienas likau tarp laukų [kitiems nusikėlus]“ (Juodaičiai, Jurbarko r.) yra smulkiosios tautosakos pavyzdžiai, iliustruojantys žodžio „šašas“ 3-ios reikšmės ‘spuogas’ vartoseną. Sakiniu „Tas daržas – tik laukuo šašas“ (Šaukėnai, Kelmės r.) iliustruojama 4-a perkeltinė reikšmė ‘kokia nors kliūtis, nereikalingas daiktas’. Sakinyje „Vaikai suėję šašaĩs mėtosi“ (Karsakiškis, Panevėžio r.) pavartotas žodis „šašas“ reiškia ‘varnalėšos žiedas, segutis’ – šią reikšmę sužinome atskleidę žodžio „šašukas“ aprašą ir perskaitę jo 3-ios reikšmės apibrėžimą, į kurį sutrumpinimu žr. nurodyta žodžio „šašas“ 5-a reikšmė. „Lietuvių kalbos žodyno“ elektroninio varianto vyr. redaktorė Gertrūda Naktinienė
Koulis, 2013-03-16 00:38
Mieli lietuvių kalbos korifėjai. Pasakykite pagaliau visai tautai, kad žodis KARALIUS yra lietuviškos ir tiktai lietuviškos kilmės. Išsklaidyti abejones reikia, nes dalis Lietuvos istorikų šito pripažinti nenori.
Laimis7, 2013-03-14 16:13
K.Kuzavino ir B.Savukyno "Lietuvių vardų kilmės žodyne" 2009m, kurį budria akimi recenzavo Z. Zinkevičius ir A. Vanagas, vardai su BIR- sandu aiškinami, kad kilo nuo lietuviško bir-ti, kuris reiškė "gimdyti". Taigi turime tokius vardus: BIRA, BIRAS, BIRUS, BIRĖ, BIRENIS, BIRENĖ, BIRJOTAS, BIRMANTAS, BIRMANTĖ, BIRUTIS, BIRUTĖ, BIRVYDAS, BIRVYDĖ. Dar yra vardų, kur "R" nupuolusi, o "I" pailgėjusi į "Y": BYTAUTAS (plg. BirTAUTAS - gimęs tautai), BYVAINAS (BirVAINAS- gimęs kariauti). Tai paiškinama taip pat, kaip ir BIRJOTAS - "gimęs joti" ar BIRVYDAS - "gimęs matyti (žinoti)". Iš bir-ti su balsių kaita "I->E" gauname ber-ti, o iš čia BERnas, BERniukas (latv. ber-ns "vaikas", gotų barn "gimusis, gimdytasis, t.y. vaikas"). Taip pat bir-ber semantinį ryšį gerai parodo žodis BER-gždžia "moteris negalinti turėti vaikų - negalinti gimdyti". O slavų бер-еменна "nėščia, gimdyti turinti" irgi gražiai parodo, kad, tai iš lietuviško bir-ti. Iš ber- ir vėl gauname vardus su "gimti" prasminiu sandu: BERTAUTAS, BERTAUTĖ, BERVAINAS, BERVAINĖ.
bertinis, 2013-03-13 15:53
„Lietuvių kalbos žodyne“ būdvardis „bertinis, -ė“ yra paaiškintas būtojo kartinio laiko dalyviu „bertas“, kurio reikšmes sužinoti galima atskleidus veiksmažodžio „berti“ straipsnį. Šiame žodyne visi nesudaiktavardėję ir nesubūdvardėję dalyviai yra pateikiami atitinkamų veiksmažodžių straipsniuose tarp iliustracinių sakinių, pvz., raštų sakinys „Jis buvo išėjęs į šerkšnu apibertas girias“ su dalyviu „apibertas“ yra pateiktas priešdėlinio veiksmažodžio „apiberti“ straipsnyje. Būdvardis „bertinis, -ė“„Lietuvių kalbos žodyne“ (t. I, 1941; 2-as leidimas, 1968) ir jo elektroniniame variante (2005, atnaujinta versija, 2008; 2-as el. leidimas, 2013) pateiktas remiantis J. Ba¬ro¬no „Ru¬sų lie¬tu¬vių žo¬dy¬nu“ (2-as leidimas,1933), kuriame rusų kalbos žodis разсыпной (dabar rašoma рассыпной) išverstas į lietuvių kalbą žodžiu „bertinis“. Norėdami geriau suprasti, ką žodyno autorius turėjo galvoje, pasitikslinome, kaip žodis рассыпной pateikiamas kituose žodynuose. V. Barono, V. Galinio „Rusų–lietuvių kalbų žodyne“ (3-as leidimas, t. II, 1967) žodžio рассыпной vartosena atskleista kur kas plačiau: „1. birus“, „2. palaidas, pavienečiui parduodamas (pvz. papirosai); „3. padrikas, išskleistinis; р. строй kar. išskleistinė rikiuotė“. „Rusų – lietuvių kalbų žodyne“ (sudarė J. Kardelytė, J. Macaitis, A. Mankevičienė, t. III, 1984) žodis рассыпной verčiamas „1. (pa)birus, pabiras, palaidas“ ir „2. р. строй kar. išskleistinė rikiuotė“. Tokius gana didelės apimties dvikalbiuose žodynuose (1967, 1984) pateiktus vertimus remia akademiniuose rusų kalbos žodynuose pateikti šio žodžio reikšmių aiškinimai ir pavyzdžiai. Ačiū, kad atkreipėte dėmesį į tikslintiną žodyno straipsnį. „Lietuvių kalbos žodyno“ elektroninio varianto vyr. redaktorė Gertrūda Naktinienė
Suopiklis, 2013-03-11 17:06
Turiu klausimą. Žodis ŠAŠAS. Kodėl nėra aiškios dar vienos reikšmės - mažas akmuo? Įdedu pačio LKŽ pavyzdžius: Tas daržas – tik laukuo šašas. Vaikai suėję šašais mėtosi. Stova kaip šašas ir lauka, kas ne taip pasakys. Kai šašas vienas likau tarp laukų. Kožnas savo šašą kaso. Keravok kai šašą, kad neužgautum. Kur tai regėta ir girdėta, kad šašas vežimą apverstų!
Laimis7, 2013-03-09 09:10
Žiūrim ką turim: bertìnis, -ė adj. (2) BŽ477 bertas. O kur dingo pats žodis BERTAS? Klausimas LKZ ir instituto personalui.
darbgavys ir darbuotojas, 2013-03-08 11:26
Daiktavardis „darbgavys, -ė“ yra naujadaras. Lietuvių kalbos naujažodžių duomenyne jis užfiksuotas 2012 m. ir apibrėžtas taip: „kas tikisi, kad gaus darbo be savo paties pastangų (kad juo pasirūpins kiti)“. Daiktavardžiu „darbuotojas, -a“ vadinami žmonės, kurie kur nors, ką nors dirba, pavyzdžiui: etatinis darbuotojas, laikinasis darbuotojas, samdomasis darbuotojas, apsaugos darbuotojas, operatyvinis darbuotojas, įstaigos darbuotojai, mokslo ir kultūros darbuotojai ir pan. Kol kas nėra jokio pagrindo manyti, kad ką tik atsiradęs naujas žodis „darbgavys“ būtų vartojamas vietoj seniai paplitusio „darbuotojo“ jo reikšme ar jį stumtų iš vartosenos. „Lietuvių kalbos žodyno“ elektroninio varianto vyr. redaktorė Gertrūda Naktinienė
Raminta Kasperavičiūtė (TANKAS), 2013-03-07 15:43
Čia ir vėl aš. Radau, jog nėra žodžio DARBGAVYS, nes pagal mano sukauptas žinias 2013m. pradžioje buvo "įgalintas" šis žodis, vietoje žodžio DARBUOTOJAS.
regbininkas, regbininkė, 2013-03-06 18:28
Regbio žaidėją lietuvių kalboje reikėtų vadinti „regbininku, regbininke“. Šis vyriškosios ir moteriškosios giminės daiktavardis yra baigiamame redaguoti „Bendrinės lietuvių kalbos žodyne“ (numatoma skelbti internete). Be to, jį būtų galima įtraukti į pradedamus rengti „Lietuvių kalbos žodyno“ elektroninio varianto papildymus. „Lietuvių kalbos žodyno“ elektroninio varianto vyr. redaktorė Gertrūda Naktinienė
Raminta Kasperavičiūtė (TANKAS), 2013-03-06 18:04
Aš esu regbininkė, anksčiau skaičiausi regbistė, bet nė vieno žodžio nėra paaiškinimo netgi vyriškoje giminėjenėra
monika, 2013-02-20 16:33
ne visus zozius isvertet ka reiskia zodis giedram as mokausi lietuviu kalboos. ka reiskia zodis pen Lihuane
Laima, 2013-02-18 23:31
Klaida žodyje būgštavimas: pãgrindas sm. (3b), pagrindaĩ pl. (3b) 11. suprantama priežastis, pateisinamas motyvas: Atskirųjų žodžių be kokio pagrindo nesujungiam su vienas kitu J.Jabl. Greitai pamatė, kad jo būkštavimas be pagrindo P.Cvir. Tie gandai neturi jokio pãgrindo BŽ230.
ginas, 2013-02-14 11:02
neradau įterpt. "matyt"


Mano nuomonė
Vardas *
Komentaras *