Vika, 2013-05-16 10:55
Žodyne pateikiamas žodis - "Rinkiminis". Tačiau jis - nevartotinas. Jo daryba netaisyklinga (priesagos -inis vediniai nedaromi iš abstraktų). Su rinkimais susijusius dalykus reikia įvardyti ne būdvardžiu rinkiminis, -ė, o nusakomojo kilmininko forma, pvz.: rinkiminė apygarda (taisoma rinkimų apygarda), rinkiminė apylinkė (taisoma rinkimų apylinkė), rinkiminė kampanija (taisoma rinkimų kampanija), rinkiminė komisija (taisoma rinkimų komisija), rinkiminė kova (taisoma rinkimų kova), rinkiminė laida (taisoma rinkimų laida), rinkiminė programa (taisoma rinkimų programa), priešrinkiminiai debatai (taisoma debatai prieš rinkimus), priešrinkiminiai pažadai (taisoma rinkimų pažadai; pažadai, duoti prieš rinkimus). Pagal VLKK
apibūdinimai, 2013-05-10 12:22
Žodžių apibūdinimai yra, ir skolinių atitikmenys yra, tik nėra vertimo.
Greta, 2013-05-09 16:42
Nepatinka man tas zodynas negali pasiziureti to zodzio isvertima,apibudinima man nelabai patinka:(
kablys, 2013-05-06 16:11
eina cia kablelius patikrint?
K, 2013-05-04 16:59
Sveiki, jeigu kada ateityje atsirastų API žodynui, labai apsidžiaugčiau!
A., 2013-05-01 18:53
Dėkui, labai dėkui. Labai geras žodynas ir labai praverčia man, kaip moksleiviui, mokantis kirčiuoti ir pasitikrinant. Dar syk dėkui.
jurgita, 2013-05-01 01:09
krra ak interj. žr. krrr: Krra ak, krra ak šaukia narai rš. Jau mačiau anteles lekiant ir girdėjau šaukiant krra ak, krra ak! Skr. Prie šio žodžio pateikiam nuoroda žr. krrr (deja, tokio žodžio žodyne neradau), gal turėtų būti žr. krr
Skaitorius, 2013-04-23 17:02
Pageidavimas-pasiūlymas – suteikti internetinę prieigą prie LKŽ iš kompiuterinės programos GoldenDict:
Internetinis LKŽ, 2013-04-23 11:20
Internetinis LKŽ veikia. Tam tikromis valandomis buvo tvarkomas serveris.
studente, 2013-04-22 20:32
tikrai LABAI reikalingas ;(
Ines, 2013-04-22 18:47
labai reikalingas internetinis zodyno puslapis. laukiam.
Jonas, 2013-04-22 17:53
Vis dar neveikia internetine versija ir institutui vienodai rodo, geda
studente, 2013-04-22 17:07
Kodėl kelias dienas neveikia žodynas? ;(
Koulis, 2013-04-19 23:08
"Kalvarijos kalva" - iš serijos sviestas sviestuotas :-) Pabandykit tai ką parašėt papasakoti bet kokiam lietuvių kalbos mokytojui. Ir tada stebėkite jo reakciją :-)
kalvarija, 2013-04-18 18:52
Daiktavardis „kalvarija“ yra kilęs iš lotynų kalbos žodžio „calvaria“, manoma, kad į lietuvių kalbą jis atėjo per lenkų kalbą. „Tarptautinių žodžių žodyne“ (2001, 2003) šis žodis siejamas su Jeruzalės Kalvarijos kalvos pavadinimu. „Lietuvių kalbos žodyne“ pateikiamos trys žodžio „kalvarija“ reikšmės. Pagrindinė reikšmė – bažnytinė – ‘kryžiaus kelių stotis’, perkeltinė reikšmė – ‘sunkus gyvenimas ar darbas’. Be to, šiuo žodžiu yra pavadintas augalas šilinė perkūnropė. Gertrūda Naktinienė
tuo pat syk, 2013-04-18 17:44
Samplaika „tuo pat syk“ yra gana reta ir rašybos atžvilgiu problemiška. Leidinyje „Lietuvių kalbos rašyba ir skyryba“ (1989, 1992) teigiama, kad „žodžių junginiai bei samplaikos, kartais net nedideli sakiniai, sutrumpėjus bent vienam jų nariui, kuris atskirai nebegali būti vartojamas, ir likus tik vienam kirčiui, rašomi vienu žodžiu“ (p.37). Prieveiksmis „tuosyk“ rašomas kartu. Tačiau samplaikoje į vidurį įsiterpia dalelytė „pat“, kuri visada rašoma atskirai po žodžių, prie kurių ji šliejasi („Lietuvių kalbos rašyba ir skyryba“, p. 41). „Lietuvių kalbos žodyne“ yra ne tik daiktavardis „sykis“ (‘kartas’), kurį galėtume laikyti sutrumpėjusiu samplaikoje „tuo pat syk“, bet ir prieveiksmis „syk“ (‘sykį’; ‘kartu, sykiu’). Taigi samplaiką „tuo pat syk“ galima rašyti atskirais žodžiais. Gertrūda Naktinienė, Rasuolė Vladarskienė
Koulis, 2013-04-13 21:26
Atsakymų nėra. Ką gi. Lenda, oi lenda ylos iš maišo. Po truputį padėtis tampa nebevaldoma. Tačiau katastrofos dar galima išvengti. Reikia tik sustabdyti LKŽ versiją Internete, ir suorganizuoti paskaitų ciklą: "Kaip geriau apgaudinėti mokinius ir daryti įtaką žmonėms".
ginas, 2013-04-11 18:36
Kaip rašyti: Tuo pat syk... Ar atskirai?
Koulis, 2013-04-06 11:00
Diskuotuokime toliau. Kiek kartų šnekėjau su lietuvių kalbos mokytojais apie žodį KALVARIJA visada išgirsdavau, kad tai lietuviškas žodis. Kokia būtų Jūsų nuomonė?
morka, 2013-04-04 17:30
Dauguma spalvų turi įvairių atspalvių ir ne visada jie gali būti tiksliai įvardyti žodžiais. Tokios spalvos yra ir raudona, rausva, geltona, gelsva, oranžinė ir kt. Pavyzdžiui, įprasta sakyti „raudonas burokėlis“, bet gali būti pasakoma ir „raudona morka“. Net to paties objekto spalva įvairių žmonių gali būti suvokiama ir apibūdinama nevienodai. Tuo labiau, kad morkos iš tiesų būna įvairių rūšių ir atspalvių. Kaip rodo „Dabartinės lietuvių kalbos tekstyno“ duomenys, dabar morkos dažniausiai pavadinamos oranžinėmis, pvz., „oranžiniai morkos skridinėliai“, „ryškiai oranžinės morkos“ ir t. t. Randame pavyzdžių ir su būdvardžiu „raudonas“, pvz., „Vitaminų šaltinis yra raudonosios morkos“; „Eisim raudonų morkų graužti“ ir t. t. Kartais jos gretinamos su kitomis geltonos spalvos gėrybėmis, pvz., „Geltonos spalvos vaisiai ir daržovės (abrikosai, morkos, persikai, moliūgai) yra vitamino A šaltinis“. „Lietuvių kalbos žodyne“ daiktavardžio „morka“ reikšmė paaiškinta ‘daržovė su rausvu, saldžiu šakniavaisiu (Daucus)’, o „Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“ – ‘skėtinių šeimos daržovė ppr. raudonu saldžiu šakniavaisiu (Daucus)’. Tokie aiškinimai nebestebina, kai apžvelgiame pavyzdžius. Lietuvių liaudies kalbėta ir apie raudonas, ir apie baltas morkas, pvz., „Baltiejai morkai – gyvoliniai (pašariniai)“ (Eržvilkas). „Balta nelabai gardi, va raudona tai gardi [morka]“ (Malkava). „Raudoni gabalai žemė̃s įlindę (morkos)“ (Pandėlys). „Raudonutės morkvos išaugo didelės“ (Dieveniškės). „Raudonieji morkai“ (Eržvilkas). Tačiau „Lietuvių kalbos žodyne“ neradome pavyzdžių, kuriuose morkos būtų pavadintos oranžinėmis – tikriausiai dėl to, kad tarptautinis žodis „oranžinis“ lietuvių kalboje pradėtas vartoti ne taip jau seniai. Apelsinai kadaise lietuviams nebuvo visuotinai pažįstamas vaisius. Tai kaipgi lietuvių kalbos vartotojai būtų galėję apibūdinti įprastų morkų spalvą lygindami su tokio reto (daugeliui tada net neregėto) vaisiaus spalva? Priešingai, megztuko ar jurginų žiedo spalva galėjo būti nusakyta per morkos spalvą. Būdvardis „morkinis“ „Lietuvių kalbos žodyne“ yra paaiškintas kaip ‘morkų spalvos, gelsvai rausvas’. Visų atvejų įvairovės į žodžio reikšmės apibrėžimą sudėti neįmanoma, tad stengiamasi rasti tam tikrą „vidurkį“. Baigiamame redaguoti „Bendrinės lietuvių kalbos žodyne“ daiktavardžio „morka“ apibrėžimas bus artimesnis dabartinei jos spalvos sampratai. „Lietuvių kalbos žodyno“ elektroninio varianto vyr. redaktorė Gertrūda Naktinienė
ūglis, ūglys, 2013-04-04 14:35
„Lietuvių kalbos žodyne“ straipsnio antraštinis žodis yra „ūglis“, pagal jį ir atverčiamas straipsnis. Kartu yra pateiktas jo variantas „ūglys“. Šiame straipsnyje pateiktos septynios reikšmės, iš jų pagrindinė – ‘per metus išaugusi šakelė su lapais’. „Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“ (jo šeštas leidimas yra šios svetainės skyrelyje „Kiti žodynai“) randame tik žodį „ūglis“.
Vigmantas Butkus, 2013-04-04 10:26
LKŽe nerodo (nežinau, gal tik man, mano kompiuteryje, bet nerodo) žodžio "ūglys".
Rita, 2013-03-20 12:36
Morka apibūdinama kaip daržovė rausvu šakniagumbiu.Tuo tarpu,kai net vaikai žino,kad taip vadinama "morkinė" spalva yra oranžinė,dar galetų būt gelsva,bet tik jau ne rausva.
Suopiklis, 2013-03-19 22:23
Ar ne manot, kad žodžiui ŠAŠAS daugoka perkeltinių reikšmių?
šašas, 2013-03-19 17:51
Pagrindinė žodžio „šašas“ reikšmė yra ‘plutelė, susidariusi žaizdos ar opos paviršiuje’. „Lietuvių kalbos žodyno“ duomenys nerodo, kad žodis „šašas“ turi aiškiai susiformavusią reikšmę ‘mažas akmuo’. Raštų sakiniu „Kur tai regėta ir girdėta, kad šašas vežimą apverstų!“ iliustruojama žodžio „šašas“ 3-ios reikšmės ‘spuogas’ perkeltinė vartosena. Šį perkeltinį atspalvį galėtume aiškinti kaip ‘koks nors mažas iškilimas, iškilęs daiktas ar vieta’. Tai nebūtinai turėtų būti akmuo. Patarlė „Kožnas savo šãšą kaso“ (Anykščiai) ir sakiniai su palyginimais „Keravok kai šašą, kad neužgautum“ (Nežinomas rankraštis iš K. Būgos palikimo), „Stova kaip šãšas ir lauka, kas ne taip pasakys“ (Kuršėnai, Šiaulių r.), „Kai šãšas vienas likau tarp laukų [kitiems nusikėlus]“ (Juodaičiai, Jurbarko r.) yra smulkiosios tautosakos pavyzdžiai, iliustruojantys žodžio „šašas“ 3-ios reikšmės ‘spuogas’ vartoseną. Sakiniu „Tas daržas – tik laukuo šašas“ (Šaukėnai, Kelmės r.) iliustruojama 4-a perkeltinė reikšmė ‘kokia nors kliūtis, nereikalingas daiktas’. Sakinyje „Vaikai suėję šašaĩs mėtosi“ (Karsakiškis, Panevėžio r.) pavartotas žodis „šašas“ reiškia ‘varnalėšos žiedas, segutis’ – šią reikšmę sužinome atskleidę žodžio „šašukas“ aprašą ir perskaitę jo 3-ios reikšmės apibrėžimą, į kurį sutrumpinimu žr. nurodyta žodžio „šašas“ 5-a reikšmė. „Lietuvių kalbos žodyno“ elektroninio varianto vyr. redaktorė Gertrūda Naktinienė


Mano nuomonė
Vardas *
Komentaras *