šnektelti, 2012-10-31 15:43
„Lietuvių kalbos žodyne“ veiksmažodžio „šnektelti“ 1-oji reikšmė su pažyma žr. (žiūrėk) nurodyta į veiksmažodį „šnektelėti“, kurį atsivertę sužinome, kad šis reiškia ‘kiek pašnekėti’ – taigi jie abu reiškia tą patį. Tačiau veiksmažodis „šnektelti“ dar turi 2-ą reikšmę ‘prašnekti’ (kitaip sakant – ‘pradėti šnekėti’), kurios neturi veiksmažodis „šnektelėti“.
imbieras (kirčiuojama m), 2012-10-29 18:17
Daiktavardis „imbieras“, reiškiantis ‘atogrąžų augalas (Zingiber); jo šakniastiebiai, vartojami vaistams ir kaip prieskonis’ yra tarptautinis žodis, į lietuvių kalbą atėjęs per lenkų kalbą, kuri jį gavo iš vokiečių kalbos, o ši – iš sanskrito. Lietuvių kalboje pirmą kartą jis užfiksuotas Konstantino Sirvydo trikalbiame žodyne (apie 1620 m.), tačiau jame žodžiai buvo nekirčiuoti. Visuose „Dabartinės lietuvių kalbos žodyno“ leidimuose (nuo 1954), Tarptautinių žodžių žodynuose (1969, 1985, 2002, 2007 ir kt.) pateikiamas kirčiavimo variantas „imbieras“ (kirčiuota m). Taip pat šis žodis sukirčiuotas ir tokiuose svarbiuose šaltiniuose kaip „Lietuviškoji tarybinė enciklopedija“ (t. IV, 1978), „Visuotinė lietuvių enciklopedija“ (t. VII, 2005). Tik tokį kirčiavimo variantą rodo ir „Lietuvių kalbos žodyno“ duomenys bei jo kartotekoje turimi tarminiai užrašymai. Taigi bendrinėje lietuvių kalboje kirčiuokime „imbieras“ (1-oji kirčiuotė, kirčiuotas pirmas skiemuo, „m“ kirčiuota visuose linksniuose). „Lietuvių kalbos žodyno“ elektroninio varianto vyr. redaktorė Gertrūda Naktinienė
Vasia, 2012-10-29 13:03
ka reiškia žodis šnektelt
Laura, 2012-10-29 08:38
Žodyne nėra kirčiavimo imbIEras.
Sinonimai, 2012-10-27 17:19
„Lietuvių kalbos žodyne“ reikšmių ar jų atspalvių aiškinimai neretai yra papildyti sinonimais. Pavyzdžiui, veiksmažodžio „mėgti“ 2-oji reikšmė paaiškinta taip: ‘jausti prisirišimą, branginti’– šiuo atveju „branginti“ yra sinonimas veiksmažodžiui „mėgti“. Priešdėlinio veiksmažodžio „pamėgti“ 2-osios reikšmės atspalvis paaiškintas sinonimais ‘pamilti, įsimylėti’, o 3-ioji reikšmė – sinonimu ‘patikti’.
Milda, 2012-10-17 16:08
Žodynas labai paprastas, bet kai kurių žodžiu negalima rasti. Norėčiau kad prie reikšmių būtų ir sinonimų
bonka, 2012-10-15 18:39
Žodis „bonka“ yra bendrinei kalbai neteiktinas skolinys. Vartokime žodį „butelis“ – nors jo kilmė taip pat nelietuviška, bet jis pripažįstamas kaip tinkamas vartoti bendrinėje kalboje.
ai man, 2012-10-15 17:31
„Ai man“ yra du žodžiai. „Lietuvių kalbos žodyne“ jaustuko „ai“ (1-asis homonimas) straipsnyje randame pavyzdį su įvardžio „aš“ 1-ojo asmens vienaskaita „man“: Ai man tos dienos! (Iš Jokūbo Brodovskio vokiečių-lietuvių, lietuvių-vokiečių kalbų žodyno, XVIII a. pr.). Yra pavyzdys ir su įvardžio „aš“ 1-ojo asmens daugiskaita: Ai mumus, nes nebuvo taip didžio džiaugsmo vakar ir ažuvakar: ai mumus (Iš Antano Baranausko versto Biblijos teksto, 1-osios Karalių knygos, 4-as skirsnis, 8-a eilutė).
terra, 2012-10-15 17:14
labai nepatogus internetinis žodynas, tiesiog siaubingas
abrūsinyčia, 2012-10-15 16:27
Nuoroda turi būti į „abrūsinyčia“ su „ū“ ilgąja.
Eimantas, 2012-10-15 10:15
ar taisyklingas zodis bonka
Petras, 2012-10-14 18:11
Pora kartų teko girdėti sielvartaujančio žmogaus kalbėjimą, kur jis kartojo "ajman". Jūsų žodyne tokio ištiktuko nerandu. At tai lietuviškas žodis, ar galima tokį naudoti?
Rūta, 2012-10-14 10:08
Įvedus žodį „abrūsnyčia“, atsiranda nuoroda į variantą „abrusinyčia“. O šitas variantas į žodyną neįtrauktas.
Sangrąžiniai veiksmažodžiai ir daiktavardžiai, 2012-10-12 16:58
„Neštis (nešasi, nešėsi)“ buvimas „nešti (neša, nešė)“ straipsnyje – ne klaida, o pateikimo dalykas. Kitaip sakant, tai žodyno sudarytojų kadaise nusistatyta tvarka ar taisyklė, leidusi gana glaustai sugrupuoti gausius ir įvairius dabartinės bendrinės ir senosios kalbos bei tarmių leksikos duomenis. Visiems „Lietuvių kalbos žodyne“ pateiktiems sangrąžiniams veiksmažodžiams ir veiksmažodiniams daiktavardžiams parašyti atskirus straipsnius prireiktų daug laiko ir žodynininkai turėtų atsitraukti nuo naujų svarbių darbų. Taigi jeigu per paiešką neradome sangrąžinio veiksmažodžio ar daiktavardžio, paieškokime atitinkamo nesangrąžinio ir pasižvalgykime po jo straipsnį. Jame ieškokime gramatinės pažymos refl. (reflexivum, sangrąžinis) ir pavyzdžių. „Lietuvių kalbos žodyno“ elektroninio varianto vyr. redaktorė Gertrūda Naktinienė
Refl, 2012-10-12 14:30
Labai negerai, kai negali rasti veiksmažodžių su -si.
anonimas, 2012-10-11 19:42
tikrai klaida
nešti, 2012-10-11 18:00
Sangrąžinio veiksmažodžio „neštis“ esamojo laiko formą „nešasi“ rasite veiksmažodžio „nešti“ straipsnyje. Į paieškos langelį reikia įrašyti bendratį „nešti“.
nesakisiu, 2012-10-11 17:26
sitam zodine nera zozio atributika
NesamonĖ, 2012-10-09 17:34
Šitam žodyne nėra žodžio nešasi!!!!! Kaip taip gali būti??? Kažkoke nesamonė!!!
stabdys, stabdis, 2012-10-06 13:15
Terminų banke, Dabartinės lietuvių kalbos žodyne yra pateiktas „stabdys“. Lietuvių kalbos žodyne greta pagrindinio varianto „stabdys“ yra pateiktas ir vartosenoje žinomas šalutinis variantas „stabdis“. Vis dėlto sunormintas terminas yra „stabdys“. Šis daiktavardis kirčiuojamas pagal 4-ąją kirčiuotę – visi linksniai turi kirtį galūnėje.
Raimundas, 2012-10-05 12:06
stabdis, o ne stabdys
Žygimantas, 2012-10-05 11:12
keistas
paausys, paausis, 2012-09-28 15:54
Daiktavardis „paausis“ „Lietuvių kalbos žodyne“ yra. Jis pateiktas straipsnyje „paausys“ kaip jo variantas. Paieškos langelyje įrašykime žodį „paausys“ arba tik žodžio pradžią „paaus“, arba vietoj nežinomos raidės (y ar i ?) įterpkime brūkšnį eilutės apačioje „paaus_s“ . „Pausys“, „paausis“ reiškia ‘vieta apie ausį’.
senti (sęti), 2012-09-28 12:35
„Lietuvių kalbos žodyne“ tarminis veiksmažodžio variantas „sęti“ yra parašytas skliausteliuose po pagrindinio varianto „senti“. Antraštinis žodis su variantu „senti (sęti)“ atitinka šio žodyno principus ir taisykles.
Aivaras, 2012-09-28 05:11
Pasigendu daiktavardžio "paausis". Yra tik būdvardis "paausinis", kuris apibrėžtas štai taip: "esantis paausyje". Bet paties "paausio" kažkodėl šiame žodyne nėra. Keista.


Mano nuomonė
Vardas *
Komentaras *