Lietuvių kalbos žodynas

 

Struktūra

12. Semantinė žodžių charakteristika

   12. 1. žodžio reikšmės, reikšmių atspalviai ir žodžio pavartojimas
   
12. 2. žodžio reikšmių aiškinimas

 

SEMANTINĖ ŽODŽIŲ CHARAKTERISTIKA

 ŽODŽIO REIKŠMĖS, REIKŠMIŲ ATSPALVIAI IR ŽODŽIO PAVARTOJIMAS

 

 

Leksikos įvairumas parodomas ne tik į Žodyną dedamų žodžių gausumu, bet ir sudėtingos žodžių semantikos atskleidimu. Žodyne kiek galima išsamiau pateikiamos, aiškinamos ir iliustruojamos pavyzdžiais ne tik šių dienų literatūrinėje kalboje paplitusios, bet ir tarminės, pasenusios, specialios ir apskritai siaurai vartojamos žodžių reikšmės. Jos Žodyne žymimos arabiškais akaitmenimis. Be žodžio reikšmių, žodyno straipsnyje pateikiami žodžio reikšmių atspalviai ir įvairūs žodžio pavartojimo, taikymo konkrečiai situacijai atvejai.

 

Reikšmės atspalviai pateikiami prie atitinkamos žodžio reikšmės po lygiagrečių çç ženklo ir dažniausiai atskirai aiškinami, pvz.: lydėti tr. çç1. eiti drauge su iškeliaujančiu asmeniu iki kurios nors vietos: Marti lydėjo ligi vartelių, sesuo į puskelelę D20. çç vykti drauge su kuo į tą pačią vietą kaip palydovui: Jį lydėjo dvidešimt drąsių raitelių J. Balč. çç eiti ar važiuoti paskui gabenamo į laidojimo vietą mirusio karstą: Žmonys numirėlį lyd Slnt.

 

Ta pati žodžio reikšmė gali būti taikoma įvairiems objektams, reiškiniams ir veiksmams žymėti; be to, žodžio pavartojimas ta pačia reikšme gali būti ne visai įprastas, situacinis, sporadinis. Visi tokie žodžio pavartojimo atvejai šliejami prie atitinkamos reikšmės ar reikšmės atspalvio po stataus brūkšnio ç ir, jeigu reikia, aiškinami iliustraciniuose pavyzdžiuose skliausteliuose, pvz.:

laukinis, -ė adj. (2) ... 2. būdingas lauko sąlygoms, nekultūrinis: Laukiniai obuoliai,

    ropė laukinė R. Laukinė obelis K. Laukinės bitės Ds. Laukinė antis Blv. ç Jonas ... 

    valgė žiogus bei laukinį medų Bb1Mrl,6.

 

Dėl sintaksinės konstrukcijos ypatumų ar dėl tam tikro žodžių jungimo susidarantys semantiniai skirtumai aiškinami iliustraciniuose pavyzdžiuose skliausteliuose, pvz.:

kaulas sm. (1, 3) 1. kietas kūno audinys, skeleto dalis: ... Susirgo senis kaulais (kaulų  

    liga) Ds. Arklys gražių kaulų (gražaus sudėjimo) KII359.

 

Iliustraciniuose pavyzdžiuose skliausteliuose tiksliau nurodomas ir konkrečiu atveju pavartotu žodžiu žymimas veiksmas, objektas ar reiškinys, kai bendras aiškinimas to neatskleidžia, pvz.:

priknyburiuoti tr. knyburiuojant ką padaryti: Perdien vos špulią priknyburiojau

    (priverpiau) Ad. Nuėjęs girion, puoduką uogų priknyburiojau (pririnkau) Ad.

 

Konkrečiai žodžio pavartojimo situacijai paryškinti iliustraciniuose pavyzdžiuose skliausteliuose duodami ir kitokie papildymai, nurodymai, pvz.: kniaukė sf. (1) 1. zool. kuosa, kovukas (Colaeus monedula): A matai, kiek kniaukių! Švnč. ç Eik jau tu, kniauke! (pasakyta mažai mergaitei) Lp.

 

Sunkiau suvokiamų palyginimų prasmė taip pat aiškinama skliausteliuose, pvz.:   kamantas sm. 1. medinė pavalkų dalis: ... Kojos kai kamantai (kreivos) Trgn.     

           

Žodyne skiriamos perkeltinės žodžio reikšmės ir perkeltinis žodžio pavartojimas. Perkeltinės žodžio reikšmės pateikiamos atskiromis, naujomis reikšmėmis ir žymimos pažyma prk., dedama prieš aiškinimą. Ši pažyma dedama tik tada, kai perkeltinės žodžio reikšmės ryšys su tiesiogine žodžio reikšme, jos metaforiškumas, vaizdingumas dar jaučiamas. pvz.:

 

Perkeltinio žodžio pavartojimo atvejai pateikiami po visų tiesioginės žodžio reikšmės ar atitinkamo niuanso iliustracinių pavyzdžių už stataus brūknio ç ir pažymos prk. Dėl savo artumo tiesioginei reikšmei, metaforos gyvumo ir vaizdingumo jie dažnai suprantami be aiškinimo, pvz.:

Į viršų | Atgal

 
© 2011–2013 Lietuviu kalbos institutas | | Licencija MetaShare commons BY NC