Lietuvių kalbos žodynas


Struktūra


 

STILISTINĖ ŽODŽIŲ CHRATERISTIKA

 

Stilistinės pažymos žodyne duodamos tik tiems žodžiams, jų reikšmėms, posakiams, kurių stilistinis pobūdis yra labiau ryškus, nusistovėjęs kalboje. Stilistinį žodžių pobūdį dažnai parodo ir gausiai duodami iliustraciniai pavyzdžiai, žodžių reikšmės aiškinimai, jų vartojimo šaltinių ir vietos pažymėjimai. Kadangi didžiąją Žodyno dalį sudaro liaudies šnekamosios kalbos žodžiai, jų reikšmės, posakiai, kurių dažnas turi tam tikrą laisvumo atspalvį literatūrinės kalbos normų atžvilgiu, tad nenorint Žodyno perkrauti pažymomis šnek., tąja pažyma žymimi tik literatūrinės šnekamosios kalbos stiliui būdingi žodžiai.

kng. – knyginis žodis, jo reikšmė ar posakis, plačiau neįsigalėjęs kalboje, dažnai savo daryba ar reikšme svetimas jai, pvz.:

            x ganytingas, -a adj. kng. išganytingas, laimingas.

            gabenti ... 3. prk. kng. (vaisių) duoti: Žiedai ... vaisių mums gabena RD195(brš).

poez. – poezijoje tevartojamas žodis, pvz.:

laisvūnas, -ė smob. (2) poez. kas laisvas.

flk. – žodis, jo reikšmė, posakis, vartojamas tik tautosakoje, pvz.:

            gavėnas sm. (2) flk. 1. pasakų būtybė, gyvenanti jaujoj paprastai gavėnios metu.

            kanapinis sm. (2) ... 3. flk. pasakų būtybė, kuri per Užgavėnes nugalinti lašinių

           (lašininį).

Norint konkrečai parodyti, iš kokio tautosakos žanro yra paimtas žodis, jo reikšmė, posakis ar sakinys, vartojamos tokios pažymos:

d. – liaudies daina, dainos žodis

ms. – mįslės žodis

ps. – pasaka, pasakos žodis

pat. – patarlė

prž. – priežodis

brt. – burtų žodis, burtai

priet. – prietaras

rd. – rauda, raudos žodis.

 

Vartojamos pažymos, rodančios istorinį žodžio pobūdį:

psn. – pasenęs, retai bevartojamas dabartinėje lietuvių kalboje  žodis, jo reikšmė, posakis ar žodžio forma, pvz.:

            kardininkas, -ė smob. (1) ... 2. psn. žr. kalavijuotis.

            kodrin adv. SD35, B, kodrin [K] psn. kodėl.

Nuo pasenusių žodžių, jų reikšmių ar posakių reikia skirti istorizmus, t. y. žodžius, kurie žymi praeities daiktus, reiškinius, sąvokas, pvz.: arklas, kultuvas, naginės, vyžos, ponas, baudžiava, lažas ir t. t. Šios rūšies žodžiai ir dabar vartojami ir reikalingi, kalbant apie praeitį. Jie nėra pasenę.

 

neol. – neologizmas, t. y. naujai atsiradęs kuriuo nors laiku ir neprigijęs literatūrinėje kalboje žodis, jo reikšmė.  Šiaip jau naujai atsiradę ir prigiję literatūrinėje kalboje žodžiai, vartojami įvairioms mokslo, meno, technikos ir visuomenės gyvenimo sąvokoms reikšti neologizmais nelaikomi.

sov. – žodis, reikšmė, posakis ar sakinys, vartojamas sovietinės realijos reiškiniams žymėti.

 

Vartojamos pažymos, parodančios emocinį–ekspresyvinį žodžio ir jo reikšmės ar posakio atspalvį:

euf. – eufemizmas – žodis, jo reikšmė ar posakis, vartojamas pakaitu kokiam nors

nepadoriam, šiurkščiam žodžiui ar posakiui, pvz.:

            dūda sf. ... 6. euf. užpakalis

fam. – familiarus, familiariai vartojamas žodis, jo reikšmė ar posakis.

iron. – ironiškas, turįs ironijos, pašiepimo atspalvį žodis, jo reikšmė, posakis, pvz.:

            galvočius sm. (2) ... 3. prk. iron. kvailys

keik. – keikiamasis, keikiant vartojamas žodis, jo reikšmė, posakis, pvz.:

            kipšas sm. (4) ... 2. keik bjaurybė, nenaudėlis

malon. – maloninis žodis

menk. – menkinamasis, menkinamąjį atspalvį turįs žodis, jo reikšmė, posakis. pzv.:

            karviščia sf. (1) menk. karvė.

 

niek. – niekinamasis, niekinamai vartojamas žodis, jo reikšmė, posakis, pvz.:

            išvarvėtnosis, -ė smob. (1) niek. kas varvančia nosimi

vk. – vaikų kalbos žodis

vlg. – vulgarizmas, literatūrinei kalbai neteiktinas storžieviškas žodis, jo reikšmė, posakis, pvz.:

            kreivarūris, -ė smob. (1) vlg. kas kreiva rūra, kreivu pasturgaliu

 

Vartojamos pažymos, parodančios specialią mokslo, meno, technikos ar kitokią sritį, kurioje vartojamas žodis, žr. skyrelį Sutrumpinimai.


Į viršų | Atgal

 

© 2011–2013 Lietuviu kalbos institutas | | Licencija MetaShare commons BY NC